Po gana užsitęsusios pergalių sausros komandos viduje ir tarp sirgalių tvyrojo akivaizdi įtampa. Pastarųjų savaičių rezultatai ne tik gadino nuotaikas, bet ir kėlė realią grėsmę ambicijoms kovoje dėl aukščiausių vietų. Kiekvienos rungtynės pradėjo atrodyti kaip lemiamos, o kantrybė – vis labiau seko. Diskusijose tarp fanų vis dažniau skambėjo klausimai apie komandos formą, sprendimus ir tai, ar dar pavyks sugrįžti į pergalių kelią.
Turnyrinė situacija tik dar labiau kaitino atmosferą – lentelėje vyravo absoliuti lygybė, kur net menkiausias taškų praradimas galėjo nustumti žemyn, o pergalė – iškart pakylėti į viršų. Būtent todėl akistata su Newcastle tapo ne šiaip dar vienomis rungtynėmis, o savotišku lūžio tašku. Tai buvo momentas, kai reikėjo ne tik trijų taškų, bet ir psichologinio postūmio – įrodymo, kad komanda vis dar gali kovoti, laimėti ir išlaikyti titulines ambicijas.
Į rungtynes buvo žiūrima su atsargiu optimizmu. Nors ankstesni rezultatai neleido jaustis užtikrintai, tikėjimas niekur nedingo. Kaip visada, sirgaliai iš anksto pradėjo ruoštis – rungtynių išvakarėse buvo sukurtas bendras pokalbis visiems vykstantiems. Ten greitai susiderinome detales: susitikimo laiką, vietą, planą prieš rungtynes. Tokie pasiruošimai jau tapę savotiška tradicija – jie leidžia ne tik viską susiorganizuoti, bet ir sukuria tą ypatingą laukimo jausmą.
Rungtynių dieną, likus maždaug trims valandoms iki pradžios, kaip įprasta susirinkome „Mama Mia“ picerijoje. Ši vieta jau seniai tapusi neoficialiu mūsų susitikimų centru prieš rungtynes. Šį kartą susitikimas buvo dar ypatingesnis – prie mūsų prisijungė ir BasketNews.lt kompanija – Jonas bei Kazimieras.
Pokalbiai nuo pat pradžių įgavo pagreitį – aptarinėjome ne tik būsimą mačą, sudėtis ar prognozes, bet ir ankstesnes rungtynes, bendras futbolo aktualijas bei, žinoma, gyvenimiškus dalykus. Atmosfera buvo gyva ir natūrali – tokia, kokia ir turėtų būti tarp bendraminčių. Laikas tiesiog tirpte tirpo, ir net nepastebėjome, kaip priartėjo momentas judėti stadiono link.
Likus pusvalandžiui, pajudėjome stadiono link, kaip visada – keli sustojimai nuotraukoms prisiminimui, trumpas pasiruošimas ir jau viduje stebime rungtynes.
Greitas įvartis žadėjo daug, tačiau rungtynių pabaiga pareikalavo nervų – teko iškentėti nemažą spaudimą. Visgi minimali pergalė 1:0 leidžia bent trumpam išsiveržti į priekį lenktynėse dėl titulo.
Po rungtynių dar neskubėjome skirstytis – visas mūsų „sąstatas“ užsuko į netoliese esantį barą. Ten, žinoma, už pergalę pakėlėme po bokalą, dar šiek tiek pabendravome, pasidalinome įspūdžiais. Tik apie 21 valandą paskutiniai išsiskirstėme savais keliais.
Kaip ir dažnu atveju – laikas praleistas puikiai. Su Tadu, Edvinu ir Luku jau esame pažįstami ne vienerius metus, o su Jonu ir Kazimieru susitikome pirmą kartą – tikimės, kad tikrai ne paskutinį.
Patvirtinti bilietai į ČL pusfinalio rungtynes su Atlético:
Daura A – 2 bilietai
Laurynas K – 1 bilietas
Liutauras R – 1 bilietas
Joris R – 1 bilietas
Rokas Š – 1 bilietas
